Turbūt teisinga būtų sakyti, kad viena iš baisaus karo, prasidėjusio 2022 metų vasario 24 d., pasekmių yra Ukrainos geresnis pažinimas. Staiga žmonės pradėjo domėtis jos istorija, politika, kultūra. Jie tiesiog ėmė ir atrado šią šalį. Aš apie Ukrainą ir iki karo žinojau nemažai, tačiau ne itin gilindavausi į detales. O jos yra išties labai svarbios.
J. Felštinskio ir M. Stančevo knygoje „Trečiasis pasaulinis. Mūšis dėl Ukrainos“ tokių detalių pateikiama itin daug. Knyga prasideda nuo paties Ukrainos atsiradimo, kaip ji vystėsi per amžius ir ką apie jos istoriją nutyli arba apskritai meluoja rusai. Ukrainos valstybingumas išties yra labai senas, tik štai maskoliams nuolat kliuvo viskas, kas ukrainietiška, todėl jie tiesiog sugalvojo, kad tokia valstybė ir tauta neegzistuoja. Na, esu tikra, kad per metus karo spėjote neblogai susipažinti su Ukrainos istorija. Tačiau šioje knygoje visgi daugiausiai dėmesio yra skiriama Ukrainos istorijai po 1991, ir tai yra šios knygos įdomioji dalis.
Skaitant viską neapleidžia jausmas, kad ukrainiečiams tiesiog siaubingai siaubingai nesisekė su valdžia. Ir jeigu jie būtų bent kiek panašūs į rusus, matyt, turėtume dabar ne vieną diktatorinę fašistinę valstybę, o dvi. Šalį 30 metų valdė tiesiog oligarchai ir jų klanai. Kiekvieno tikslas buvo visai ne valstybės ar žmonių gerovė, bet asmeniniai interesai ir praturtėjimas. Korupcija šalį ėdė kaip vėžys ir neleido jai vystytis taip, kaip ji galėjo. Kiekvienas bandymas prasiveržti Europos link baigdavosi vidiniais skandalais ir rietenomis. Žinoma, ne be rusų pagalbos.
Skaityti šią knygą nėra lengva, nes tiesiog vartydamas puslapius matai, kaip vienas ar kitas politikas išduoda savo valstybę. Mėtė ir vėtė tą šalį ir greičiausiai būtų galiausiai atėjęs koks diktatorius, bet žmonės pasipriešino. Būtent žmonių drąsa, ryžtas, nenoras gyventi po padu ir kišo koją visiems planams užvaldyti šalį. Ne oligarchai ar politikai yra didžiausi putino oponentai, o laisvi norintys būti žmonės.
Taigi knygoje pamatysite pilną paveikslą to, kas vyko daug metų iki karo. Su pavardėmis, apie konkrečius įvykius ir žmones. Apie šalį, kuri buvo begėdiškai grobstoma, bet norima išsaugoti piliečių. Oligarchinės valdžios tiesiog ėdė šalį iš vidaus, pamažu siurbė iš jos gyvybę. Bet viską pakeitė 2022 m. vasario 24 d.
Susidaro įspūdis, kad būtent beprotis putinas savo veiksmais ėmė ir galutinai sukūrė Ukrainos valstybę. Čia net tie, kurie buvo prorusiški, kalbėjo apie autonomijas ir atsiskyrimus nuo Ukrainos, pagaliau suprato, kaip klydo ir kenkė savo šaliai. Klausimas tik, kiek ilgam? Ar pasibaigus karui negrįš seni įpročiai ir “paniatkės”. Gal bent šįkart laimės Ukrainos žmonės, jau galutinai?
Labai vertinga knygos dalis yra apie Antrojo pasaulinio karo istoriją, kaip Stalinas apžaidė Hitlerį ir dėl to paaukojo milijonus gyvybių ne tik kitų tautų, bet ir rusų tautos. Kokias klaidas padarė Vakarai tada ir kokias daro šiandien. Visgi knygoje kaltinimų Vakarams daug nerasite, čia daugiausiai rašoma būtent apie klaidas, kurių pridarė pati Ukraina (tiksliau, jos valdžios).
Jau pats knygos pavadinimas suponuoja, kad autoriai nemano, jog karas, prasidėjęs Ukrainoje, ten ir baigsis. Jie kalba apie didžiulę grėsmę, pakibusią virš Europos. Ar ji peraugs į pasaulinį karą? Ar peraugs į branduolinį karą?
Labai rekomenduoju knygą tiems, kas nori daugiau sužinoti apie Ukrainą, kas nori suprasti, kas ten vyko pastaruosius 30 metų ir kodėl ji dabar yra tokia, kokia yra, ir ko galima tikėtis ateityje.
Jurij Felštinskij, Michail Stančev „Trečiasis pasaulinis. Mūšis dėl Ukrainos“, Briedis, 2022, 320 p., vertė