Ką galvojate apie britų karališkąją šeimą? Ar jums patinka domėtis gandais ir įdomiomis detalėmis iš jų gyvenimo? O galbūt galvojate, kad tai archajinė atgyvena, kuri tik juokina pasaulį? Man atrodo, kad apie karališkąją šeimą nuomonę turi visi, ir dažnai ji būna myliu/nekenčiu pobūdžio. Lygiai taip pat kaip nuomonė apie vieną iš karališkosios šeimos narių – princą Harry. O ypač jo žmoną.
Princo Harry knygą „Atsarginis“ (angl. „Spare“) bandžiau skaityti kaip paprastos šeimos istoriją. Žinoma, man nelabai pavyko, nes jokio paprastumo toje šeimoje nėra. Pradedant įvairiais ritualais ir reveransais močiutei (ji gi karalienė!), baigiant keistais tarpusavio santykiais, kur šeimos narys matomas ne kaip artimasis, o labiau kaip konkurentas kovojant dėl žiniasklaidos ir žmonių prielankumo.
Taigi, kaip supratot, išprotėjusi šeima. Na, bent jau žiūrint paprasto žmogaus akimis.
Knyga prasideda nuo vieno įsimintiniausių (pasaulio akyse) Harry išgyvenimų – mamos, princesės Dianos, žūties. Jis pasakoja, kaip labai ilgai buvo įtikėjęs tuo, kad mama nemirė, mama kažkur pasislėpė nuo paparacių, nes šie ją tiesiog užkniso. Visa knyga atskleidžia didžiulę vidinę traumą, kurią patyrė Harry, netekęs mamos. Knyga tikrai gali būti traktuojama kaip ir odė Dianai, kuri joje įkūnijo viską, kas pasaulyje yra gero. O štai kitiems šeimos nariams taip nepasisekė.
Knygoje yra labai daug kritikos, o dar daugiau nuoskaudų broliui Williamui, tėvui, dabar jau karaliui, ir kitiems šeimos nariams. Harry atskleidžia savo perspektyvą – kaip visada jautėsi tas atsarginis (niekas pernelyg to ir neslėpė, kad ne jis šeimoje svarbiausias), kaip visada buvo persekiojamas žiniasklaidos kaip nelabai vykęs brolis, amžinai prisidirbantis, kaip ne kartą buvo atstumtas savo artimiausių žmonių, nes jie instituciją (t.y. karališkąją šeimą kaip brand‘ą) laikė visada svarbesne už jį. Harry teigia, kad tai, ką žmonės mato viešai, nelabai ir skiriasi nuo to, kaip šeima elgiasi už uždarų durų. Jokių apsikabimų, jokių jausmų. Kai pagalvoji – turėtų būti išties baisu gyventi tokioje aplinkoje. Taigi knyga yra pilna nuoskaudų ir net pykčio.
Kita vertus, tų nuoskaudų yra prisikaupę labai daug ir visiems. Net Eltonui Johnui. Tačiau savikritikos man knygoje smarkiai pritrūko. Kartais skaitant lydėdavo jausmas: aš nekaltas, aplinka kalta. Jo klaidos – tik klaidos, kurioms dažnai buvo randamas ir kažkoks pateisinimas, o kitų klaidos – sąmoningas veikimas prieš jį.
Knyga skaitosi gana lengvai, kai kurios vietos tikrai yra įdomios, atskleidžiančios karališkosios šeimos narių charakterio bruožus ir kitus dalykus. Kita vertus, ji tikrai galėjo būti ir plonesnė, nes kai kurios patirtys labai kartojasi, jausmas toks, lyg skaitytum dienoraštį, kuriame ne visos dienos buvo jau tokios ir įdomios.
Knygoje aukštinama ne tik Diana, bet ir Harry žmona Meghan Markle. Ji šioje istorijoje yra gerietė, padedanti jam kovoti su blogiečiais, t.y. savo šeima ir visa institucija. Iš tiesų labai įdomu skaityti išgyvenimus žmogaus, kuris jaučiasi atstumtas savo šeimos ir kartais netgi tautos.
Gan nelengva buvo skaityti nuolatinę pagiežingą kritiką žiniasklaidai, tačiau atskyriau savo galvoje žanrus – Harry kalba apie britų bulvarinę žiniasklaidą, paparacius, kurių Lietuvoje šiaip tai nėra. Tikiu, kad paparaciai dažnai peržengia ribas ir geria žinomų žmonių kraują, neleisdami jiems tiesiog ramiai gyventi.
Kam patiks ši knyga? Tiems, ką domina karališkoji šeima, serialo „The Crown“ fanams. Manau, kad patiks net ir tiems, kuriems nepatinka Harry, nes bus dar viena proga paburnoti, kad iš konflikto su šeima Harry ir Meghan uždirba labai didelius pinigus, o jis pats moka tik skųstis viskuo ir visais. Sakyčiau, knyga skirta vasarai, bet vasara nesibaigia iki kokios rugsėjo pabaigos, tad dar turite laiko!
Princas Harry. Atsarginis. Baltos lankos, 2023.