Užsispyrėlės smegenys arba kodėl mes (ne)galime pasikeisti

kodel-po-velniu-negaliu-pasikeisti-neuromokslininkes-patarimaiSmegenys, mano kuklia nuomone, yra smarkiai nuvertintas organas. Taip, dauguma šiuolaikinių žmonių gyvena savo galvose, pamiršę, kad dar yra visas likęs kūnas, tačiau mes vis dar menkai suprantame, kiek galimybių turi mūsų smegenis.

Mokslininkai kasdien įrodinėja, kad smegenys yra plastiškos, taigi gebančios keistis, bet dauguma mūsų mėgstame pasakymą „aš esu toks/tokia ir nepasikeisiu“. Tai, švelniai tariant, šiokia tokia tinginystė. Galbūt kažkokių savybių niekada ir nepakeisime, nes jos yra įgimtos, tačiau įpročius, mąstymo būdą, arba kitaip tariant, mentalitetą pakeisti tikrai įmanoma.

Tai savo knygoje „Kodėl po velnių negaliu pasikeisti. Neuromokslininkės patarimai, padėsiantys suprasti, kad tu gali“ įrodo neuromokslininkė Gabija Toleikytė. Anot jos, viskas mūsų smegenyse labai logiška (nors mums dažnai gal taip ir neatrodo), ir jeigu tik žinai, kaip tos smegenys veikia, kuri dalis sureaguoja į kažkokią situaciją ir, svarbiausia, KODĖL tos smegenys veikia taip, o ne kitaip, tampa kur kas paprasčiau keistis. Kitaip tariant, treniruoti ar auklėti savo smegenis.

Autorės stilius yra labai lengvas, ne per daug moksliškas, todėl ši knyga bus įkandama visiems. Knygos struktūra labai aiški ir ji man apskritai priminė kaip savotišką vadovėlį, kuri galima visada turėti po ranka, jeigu gyvenime nuspręsčiau kažką pakeisti ar suprasti, kodėl mano smegenys į kažką sureagavo vienaip ar kitaip.

Knyga suskirstyta į kelis skyrius, kurie pasakoja, kaip pakeisti įpročius ar mąstymą bendravime su kitais žmonėmis, santykiuose šeimoje ar darbe. Labai patiko pateikiami įvairūs testai, tarkime, vertybių nustatymo testas, kur atsakydamas į klausimus gali nustatyti pagrindines savo vertybes gyvenime ir tada visus kitus dalykus, kurie galbūt nemalonūs, nepatinka ir nervina, pritempti prie tų vertybių ir savotiškai apžaisti savo smegenis.

Knyga man pasirodė labai vertinga ir padedanti pakeisti mąstymą be kažkokių brangiai kainuojančių prabudimo programų su savamoksliais „mokytojais“, o tiesiog, bendradarbiaujant su savo smegenimis, susipažįstant su jomis ir susidraugaujant.

Esu skaičiusi nemažai panašių knygų, ši knyga pasirodė naudingiausia ir lengviausiai pritaikoma realiame gyvenime. Tad jeigu turite kokį bjaurų įprotį, kurį vis norite pakeisti, bet neturite valios – susipažinkite su savo smegenimis ir tada bandykite su jomis susitarti. Kai pagalvoji, koks įdomus užsiėmimas!

Gabija Toleikytė. „Kodėl po velnių negaliu pasikeisti. Neuromokslininkės patarimai, padėsiantys suprasti, kad tu gali“. Baltos lankos, 2023.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *