Turbūt kiekvienas mes turime aplinkoje žmonių, kuriuos vadiname nepataisomais optimistais. Vieni galbūt yra šiek tiek apsimestiniai, kurie išorėje visada šypsosi ir niekas jų, atrodo, nepalaužia, o užsidarę namuose verkia ir kenčia. Tačiau tikrai pažįstame žmonių, kurie, rodos, nesustoja ir jokia pasaulio kliūtis jų nesustabdo. Yra žmonių, kurie net susirgę baisiomis ligomis nepraranda optimizmo. Ir čia prasideda įdomioji dalis: moksliškai įrodyta, kad tokie žmonės dažniau ir pasveiksta. Gali skambėti kaip kažkokia mistika ar magija, bet tai tiesiog emocinės sveikatos ir minčių ryšys su fiziniu kūnu. Kitaip tariant, mes savo fiziniam kūnui mintimis ir nusiteikimu arba padedame kovoti su liga, arba trukdome.

Pasaulyje egzistuoja daug visokių knygų iš serijos „tu gali“, tik panorėk ir gali. Žmonės dažniausiai tokias knygas perskaitę tikrai nieko negali. Ne dėl to, kad yra nevykėliai, o dėl to, kad iš tų knygų negauna jokių įrankių. Neužtenka tik pasakyti, kad tu kažką gali, reikia ir žinoti, kaip galima galėti.

Taigi knyga „Įgytas optimizmas. Kaip pakeisti savo mąstymą ir gyvenimą“ ir išsiskiria tuo, kad ne pamokslauja, kaip čia tos mūsų neigiamos mintys ir pesimizmas mums kenkia, bet ir duoda labai konkrečius įrankius, kaip situaciją pakeisti. Čia, pavyzdžiui, rasite testus, kuriuos atlikę sužinosite, ar esate optimistas, ar pesimistas. Pagal tai galite rasti ir konkretų planą, ką gi su savimi turite daryti.

Knygoje daug įdomių, susimąstyti verčiančių minčių. Autorius atkreipia dėmesį į depresijos epidemiją. Tiesa, jis kalba apie JAV, bet manau, kad viskas pritaikoma ir mums. Anot jo, depresija taip stipriai išplito dėl mūsų individualizmo, kai žmogus jaučiasi esantis vienas šiame pasaulyje, be jokios bendruomenės, tokiu būdu labai lengva pasijusti ir bejėgiam. Taip pat depresiją jis sieja su pesimistiniu mąstymu.

Knygos autorius aprašo daug atvejų ir eksperimentų, kai buvo įrodyta, kad optimistams sekasi geriau – moksluose, darbe, gyvenime. Pesimizmas atsiranda ne gimstant, o per gyvenimą, bet ir vadinamas išmoktas bejėgiškumas, t.y. kai mums atrodo, kad jokios vilties nėra kažkokioje situacijoje, tai kam apskritai stengtis? Įdomu tai, kad skaitydama šią knygą radau daug galimų atsakymų apie rusijos visuomenę. Jau beveik 2 metus klausiame savęs ir vieni kitų, kaip rusai gali tylėti, kodėl nesukyla prieš valdžios žvėriškumą? Vienas iš atsakymų gali būti išmoktas bejėgiškumas, kuris rusijos visuomenei labai būdingas.

Taigi esate pesimistas ir norite galvoti pozityviau? Tai pirmas žingsnis, vėliau laukia sunkus darbas su savimi ir savo mintimis, kurias iš esmės turime pakeisti. Pavyzdys galėtų būti toks: jeigu mums kažkas nepasisekė, turime galvoti, kad mums tas konkretus dalykas nepasisekė, o ne kad apskritai esame nevykėliai. Ir tokių paprastų mąstymo pokyčių ši knyga pasiūlo nemažai.

Taip pat ši knyga gali būti labai naudinga tėvams, nes joje skirtas dėmesys ir vaikams, jų optimizmo lygiui ir depresijai aptarti. Tai ypač svarbu tėvams, auginantiems paauglius, kuriems susirgti depresija pavojus yra gana didelis.

Knygoje gausiai cituojami moksliniai tyrimai ir įvairių žmonių situacijos, kas padeda dar labiau suprasti, kaip veikia mūsų mintys ir kaip mes jas galime keisti. Nenuostabu, juk knygos autorius Martin E. P. Seligman yra filosofijos mokslų daktaras ir psichologijos profesorius. Jis yra garsus visame pasaulyje mokslininkas.

Taigi jeigu mėgstate populiariąją psichologiją ir galvojate, kad šiek tiek daugiau optimizmo jums nepakenktų, drąsiai imkite knygą (ir pieštuką testams) į rankas.

„Įgytas optimizmas. Kaip pakeisti savo mąstymą ir gyvenimą“. Martin E. P. Seligman. Sofoklis. Vilnius, 2023.